irti

gesti 1. darytis netinkamam, netvirtam

irti (prk. Nuo to regimai Lietuvos ūkė pradėjo irti [...]. Sž2011)

iš rikiuotės eiti (knyg.)

krikti Paskui mintys peršoko prie Inos, pradėjo krikti ir jis nepajuto, kaip užmigo... R)

streikuoti (šnek. Jau kurį laiką skalbimo mašina streikuoja - negaliu skalbti. Sž2011)

trikti Jo atmintis pradėjo trikti. Sž2011)

2. mažėti ugniai ar šviesai

blaisėti (tarm.)

blankti Blanksta vakaro šviesa. Sž2011)

blėsti Du pirmieji ištvėrė vos po kelis mėnesius, o ši mergytė, atsiradusi tarsi iššūkis karui ir suteikusi tėvams tiek daug vilties, ėmė blėsti lėtai kaip šiaurės pašvaistė. Žt)

dvisti Po smarkaus lietaus vaikų sukurtas laužas ėmė dvisti. Sž2011)

merktis (prk. Labai mažai liko vaško, ši žvakė tuoj merksis. Sž2011)

pleinėti (tarm.)

plėnyti (tarm.)

slopti (prk. Kambarys aptemo, ir viena po kitos ėmė slopti vaško žvakės. Sž2011)